Milijoninė perdegimo kaina: kodėl vadovo sveikata yra kritinė verslo investicija

Vadovo perdegimas dažnai laikomas asmenine problema, kurią ignoruojant ji gali išaugti į vieną brangiausių verslo rizikų. C lygio vadovo keitimas įmonei gali atsieiti nuo 200 % iki 400 % jo metinio atlyginimo, rodo „Gallup“ ir „NFP“duomenys. „Stanton Chase“ vertinimu, kritinių pozicijų, tokių kaip CFO, pakeitimo kaina rinkoje gali siekti apie 3,44 mln. eurų. Tuo tarpu „Cerevity“ skelbia, kad 71 % vadovų balansuoja ties perdegimo riba, todėl šios teorinėsrizikos gali greitai virsti realiais nuostoliais.

Apie tai, kodėl vadovo emocinė ir fizinė būsena šiandien nebegali būti vien asmeniniu reikalu, o visos organizacijos strateginiu klausimu, kalba „Tour de Med” įkūrėja, JCDecaux Lietuva vadovė ir psichoterapeutė Žaneta Fomova.

Perdegęs vadovas keičia visos organizacijos būseną
 

Tiek visos organizacijos, tiek skyriaus ar komandos vadovo būsena niekada neturėtų būti tik jo paties asmeninis reikalas, nes jo būsena tiesiogiai veikia komandos motyvaciją, pasitikėjimą ir darbuotojų lojalumą. „MeQuilibrium“ tyrimo duomenimis, beveik penktadalis darbuotojų svarsto palikti darbą vien dėl to, kad nejaučia palaikymo iš savo vadovo.

„Perdegęs vadovas organizacijai signalizuoja baimę, įtampą ir nepasitikėjimą. Komanda labai greitai pajunta, kai lyderis gyvena nuolatiniame išgyvenimo režime. Tuomet auga emocinė įtampa, mažėja pasitikėjimas, prastėja produktyvumas ir didėja darbuotojų kaita“,– sako Ž. Fomova.
 

Paradoksalu, tačiau būtent vadovai tampa viena pažeidžiamiausių grandžių visose organizacijose. Jie 36 % dažniau patiria perdegimą nei specialistai, o jų tikimybė palikti darbą yra 24 % didesnė, atskleidžia „MeQuilibrium“ tyrimas. Tuo tarpu „WorkforceInstitute“ duomenimis, 57 % jų nesirinktų dabartinio darbo, jei iš anksto žinotų emocinę šios pozicijos naštą, o beveik pusė pripažįsta rimtai svarstantys pasitraukti iš pareigų per ateinančius metus dėl nuolatinio streso.
 

Pavargęs vadovas priima blogesnius sprendimus

Kai vadovas pervargęs, komandai persiduoda ne tik emocinis fonas, bet ir prastų sprendimų rizika, kelianti grėsmę akcininkų kapitalui. Anot Ž. Fomovos, ilgalaikis stresas ir miego stoka keičia ne tik žmogaus savijautą, bet ir jo elgesį patiriant įtampą. „Mūsų organizme už tai yra atsakinga simpatinė nervų sistema, darvadinama „bėk arba kovok” režimu. Trumpuoju laikotarpiu jis padeda mobilizuotis ir greitai reaguoti krizės metu. Tačiau kai ši būsena tampa nuolatine, silpnėja gebėjimas matyti platesnį kontekstą ir galimas pasekmes.”

Psichoterapeutės teigimu, ilgainiui daugelis vadovų taip pripranta prie nuolatinės įtampos,kad ji tampa norma. Blogiausia, kai organizmas nebesugeba persijungti į parasimpatinębūseną – režimą, atsakingą už atsistatymą, poilsį ir emocinį balansą.

„Labai dažnai girdžiu vadovus sakant: „Aš nemiegu naktimis, nes turiu per daug darbo.“Tačiau dažnai problema slypi ne darbo kiekyje, o nesugebėjime kokybiškai atsistatyti.Užuot laisvą laiką skyręs poilsiui ar maloniam hobiui, jis pasirenka alkoholį ar vakarėlius,padedančius „atsijungti“ greituoju būdu. Laikui bėgant, tai žmogų dar labiau išsekina: jistampa dirglesnis, prasčiau pailsi, sunkiau išlaiko emocinį stabilumą, o kūrybiškiemssprendimams lieka vis mažiau vidinės erdvės“, – teigia Ž. Fomova.

Ilgainiui tokios būsenos pasekmės organizacijoms gali kainuoti milijonus. Remiantis„American Journal of Preventive Medicine“ duomenimis, dėl sumažėjusio produktyvumo, klaidų, nedarbingumo ir darbuotojų kaitos, perdegimo kaina įmonei svyruoja nuo 3,4tūkst. eurų specialisto pozicijoje iki 18 tūkst. eurų vadovo lygmenyje. Skaičiuojama, kad 1000 darbuotojų turinčiai organizacijai tai gali atnešti apie 4,3 mln. eurų nuostolių permetus.

Vadovo poilsis tampa investicija į verslo rezultatus

Daugelis vadovų atidėlioja atostogas manydami, kad jiems atsitraukus įmonėje viskassugrius. Kita dalis tiesiog neturi laiko ir energijos paties poilsio planavimui, todėl atostogosnukeliamos neribotam laikui. „Workforce Institute“ duomenimis, net 89 % vadovų neišnaudoja visų savo atostogų dienų, o tai reiškia, kad jie metų metus gyvena nuolatiniame streso režime. 

„Problema ta, kad perdegęs, nepailsėjęs vadovas organizacijai gali padaryti daugiau žalosnei naudos. Tad šiandien stipriausi lyderiai yra ne tie, kurie dirba ilgiausiai, o tie, kuriesugeba efektyviausiai atkurti savo energiją, emocinį balansą ir aiškų mąstymą“, – teigia Žaneta Fomova.

„MeQuilibrium“ atliktas tyrimas rodo, kad toks požiūris tiesiogiai atsiperka verslui:emociškai stabilus ir palaikantis vadovas gali padidinti organizacijos produktyvumą net25–35 %, o darbuotojai, jaučiantys vadovo palaikymą, net 58 % rečiau patiria perdegimą.„Deloitte” duomenimis, kiekvienas euras, investuotas į emocinę sveikatą ir lyderiųatsparumą stresui, organizacijoms sugrąžina apie 4,7 euro per didesnį produktyvumą irdarbuotojų įsitraukimą.

Kaip vadovui atkurti energiją ir aiškų mąstymą?

„Mes labai ilgai gyvenome kultūroje, kurioje buvo normalu verslą kelti į pirmą vietą, o šeima ir sveikata rūpintis tik tada, jei liks laiko. Deja, tačiau toks modelis žmogų tiesiog išsekina. Tvarūs prioritetai turėtų apsiversti ir Nr. 1 tapti sveikata, Nr. 2 – šeima, Nr. 3 –verslas“, – sako Ž. Fomova.

Dirbdama tiek versle, tiek psichoterapijoje ji pastebi, kad daugelis vadovų šiandien yrapraradę ryšį su savo būsena – nuovargis tampa norma, o poilsis dažnai atidedamas „vėlesniam laikui“. Tačiau būtent nuo gebėjimo atsistatyti priklauso sprendimų kokybė,emocinis stabilumas ir ilgalaikis organizacijos augimas.

Anot Ž. Fomovos, energijos ir emocinio balanso atkūrimas gali prasidėti nuo paprastų,kasdienių žingsnių:
 

• Turėkite aiškią dienotvarkę: Planuokite savaitę iš anksto, joje pirmiausia rezervuodamilaiką poilsiui ir pomėgiams.
• Rinkitės fizines veiklas pagal paros ritmą: Dienos metu užsiimkite aktyviu sportu (idealu – per pietus), kad pakeltumėte tonusą ir produktyvumą, o vakare rinkitės nervų sistemą raminančias veiklas (joga, pasivaikščiojimas, laikas su šeima).
• Laikykitės miego režimo: Eikite miegoti iki 22 val. – tuo metu smegenys efektyviausiai valosi nuo toksinų ir atkuria kognityvines funkcijas.

Vis dėlto, pasak jos, daliai vadovų vien kasdienės rutinos nebepakanka – ypač tada, kai nuovargis tęsiasi mėnesiais. Tokiu atveju reikalingas ne dar vienas pabėgimas į paplūdimį, o tikslingas organizmo ir nervų sistemos atsistatymas.

„Pirmuosius stipraus pervargimo ženklus pati pajutau po kelių itin intensyvių finansinių metų uždarymų dirbant „JCDecaux”. Ilgainiui pastebėjau, kad net po atostogų nebeatsigaunu. Būtent iš šios asmeninės ir profesinės patirties gimė „Tour de Med“ – personalizuoto sveikatingumo kuravimo platforma, padedanti suplanuoti organizmo stiprinimo programas. 

Skirtingai nei įprastas kelionių organizavimas, čia pirmiausia vertinama žmogaus būsena: gyvenimo ritmas, miego kokybė ir streso lygis. Pagal poreikį organizuojami kraujo tyrimai, kardiograma ar konsultacijos su specialistais. Įvertinama, koks atsistatymas žmogui reikalingiausias: vienam būtinas visiškas sulėtėjimas ir miego atkūrimas, kitam – ilgaamžiškumo puoselėjimas, trečiam – jėgų sugrąžinimas po ilgalaikio streso. Tik tada parenkamos tikslinės įtampos mažinimo, fizinio atsistatymo, detoksikacijos ar ilgaamžiškumo programos specializuotuose Europos sveikatingumo centruose, tokiuose kaip „SHA Wellness Clinic“ (Ispanija) ar „Villa Eden“ (Italija).

Net savaitės trukmės kryptingo poilsio programa reikšmingai pakeičia žmogaus efektyvumą, o teigiamas poveikis išlieka dar 3–6 mėnesius, atskleidžia „International Journal of Environmental Research and Public Health“ tyrimas:

• Sumažėja streso ir nerimo lygis;
• Pagerėja miego kokybė ir fizinis atsparumas;
• Išauga produktyvumas bei darbinė atmintis.

Investicija į tokį atsistatymą padeda užtikrinti, kad vadovas į įmonę grįš ne tiesiog „pabuvęs paplūdimyje“, o visiškai atkūręs savo kognityvinį lankstumą, strateginį mąstymą ir energiją – pasirengęs priimti sprendimus, kurie verslui generuos milijoninę grąžą.
 

Todėl, pasak Ž. Fomovos, vadovo poilsis turėtų tapti ne tik asmeniniu sprendimu, bet ir HR darbotvarkės dalimi. Organizacijos, kurios rūpinasi vadovų gebėjimu atsistatyti, iš esmės rūpinasi savo sprendimų kokybe, komandos stabilumu ir ilgalaikiu verslo atsparumu. 

„Didžiausia šiuolaikinio verslo klaida – reikalauti iš vadovo maksimalių rezultatų ignoruojant žmogaus biologines ribas. Nes perdegęs vadovas ilgainiui tampa ne organizacijos varikliu, o jos rizika“, – sako Ž. Fomova.