Sveikas žarnynas – sveikas gyvenimas

Žarnynas yra namai trilijonams mikroorganizmų, vadinamų žarnyno mikrobiota. Šie mikrobai, kurių didžiąją dalį sudaro bakterijos, tačiau ir virusai, grybai bei archebakterijos, nėra pasyvūs gyventojai; jie aktyviai prisideda prie mūsų fiziologijos. Tiesą sakant, žarnyno mikrobiota yra taip įsiintegravusi mūsų kūne, kad neretai yra laikoma dar vienu papildomu organu. Kiekvienas žmogus turi unikalią mikrobiotos sudėtį suformuotą priklausomai nuo genetikos, mitybos, aplinkos ir gyvenimo būdo. Šios mikrobinės populacijos padeda virškinti sudėtinius angliavandenius, sintetinti svarbiausius vitaminus, reguliuoti imuninę sistemą ir netgi veikia nuotaiką bei kogniciją - smegenų veiklą. 

Gerai subalansuota mikrobiota, vadinama eubioze, palaiko šias funkcijas ir padeda išlaikyti bendrą sveikatingumą. Atvirkščiai, disbiozė – sutrikusi mikrobų įvairovė ir pusiausvyra – buvo susieta su eile susirgimų, pradedant nuo uždegiminės žarnyno ligos iki nutukimo, antro tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei neurodegeneracinių sutrikimų. Mikrobiota taip pat atlieka šerdinį vaidmenį uždegimo valdyme, kuris yra kertinis chroninių ligų akmuo. Vienas iš naudingų žmogui mechanizmų, kurį atkieka mikrobiota, yra trumpųjų grandinių riebiųjų rūgščių, kaip butiratai, sintezė. Šios rugštys palaiko žarnyno gleivinės barjero vientisumą ir turi antiuždegiminių savybių.

Su žmogaus amžiumi mikrobiotos sudėtis ir funkcija keičiasi. Moksliniai tyrimai rodo, kad vėlesniame amžiuje mikrobų įvairovė mažėja bet daugėja uždegimą propaguojančių rūšių. Šie pokyčiai galimai prisideda prie fenomeno vadinamo ’inflammaging’ – lėtinio, žemo laipsnio uždegimo siejamo su senėjimu ir su juo susijusiais susirgimais. Įdomu tai, kad ilgaamžiai žmonės dažniausiai turi unikalią mikrobų sudėtį, kuri palaiko sveiką senėjimą, pavyzdžiui, dauguma jų turi aukštesnius lygius trumpąsias riebiąsias rugštis gaminančių bakterijų, tokių kaip Akkermansia muciniphila. Iš to galima daryti išvadas, kad palaikant įvairią ir subalansuotą mikrobiotą gali ne tik prailginti sveikatingumą vėlseniame amžiuje, bet net ir galbūt pratęsti gyvenimo trukmę. 

Mikrobiotos reikšmė svarbi ne tik bendram sveikatingumui, bet taip pat ir vaidina rolę vėžio vystymęsi bei jo gydymo efektyvume. Kai kurios bakterijos, kaip Helicobacter pylori, yra tiesioginiai kancerinogenai, tuo tarpu kai kurios kitos padeda vėžiui netiesiogiai, pavyzdžiui propaguodamos uždegimą ar išskirdamos genus žeidžiančius toksinus. Pakitusi mikrobiota buvo susieta su tiesiosios žarnos, kepenų ir net krūties vėžiu. Be to, žarnyno mikrobiota gali įtakoti kaip vėžys atsako į gydymą. Daugėja įrodymų, kad kai kurios bakterijos pagerina imunoterapijos, naudojamos vėžio gydymui, efektyvumą. Pavyzdžiui, aukštesni lygiai Bifidobakterijos ir Akkermansijos rūšių bakterijų koreliuoja su efektyvesniu atsaku į vėžio gydymą. Iš kitos pusės, antibiotikų vartojimas prieš ar per gydymą pažeidžia mikrobiotos pusiausvyrą ir gali sumažinti priešvėžinių terapijų efektyvumą. 

Dėl visų paminėtų priežasčių, yra labai svarbu išlaikyti sveiką žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Pats efektyviausias būdas tam yra mityba. Aukštas skaidulų kiekis, daržovės, vaisiai, ankštinės kultūros bei pilno grūdo gaminiai palaiko mikrobų įvairovę bei gerųjų bakterijų augimą. Taip pat ir fermentuotas maistas, toks kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai ar agurkai, kimči, skatina gerųjų bakterių atsiradimą žarnyne, taip pat palaiko pusiausvyrą. Gyvenimo būdas taip pat turi įtakos, pavydzdžiui reguliarus fizinis aktyvumas, geras miegas bei žemesnis streso lygis teigiamai veikia mikrobiotą. Atvirkščiai, dieta kurioje yra gausu cukraus, sočiųjų riebalų bei perdirbtų maisto produktų skatina disbiozę. 

Atsakingas antibiotikų vartojimas yra labai svarbu, nes jie yra gelbėjantys gyvybes, tačiau tuo pačiu metu gali išnaikinti ne vien tik kenskmingas, bet ir gerąsias bakterijas. Per dažnas bei bereikalingas jų vartojimas gali lemti ilagalaikius bakterijų kultūros sutrikimus. Dėl to šiuo metu yra augantis susidomėjimas kaip sustabdyti neigiamus antibiotikų poveikius bei atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą naudojant prebiotikus, probiotikus ar net išmatų mikrobiotos persodinimą.

Šiuo metu nebėra abejonių dėl ryšio tarp sveikatos būklės ir žarnyno mikrobiotos. Su kiekviena diena moksliniai tyrimai pateikia vis daugiau įrodymų, kad šie mikrobai ne tik atlieka vaidmenį virškinime bei imunineje sistemoje bet ir reguliuoja sisteminį uždegimą, medžiagų apykaitą bei smegenų veiklą. Mokslininkams atrandant vis daugiau naujų žarnyno mikrobiotos poveikio būdų organizme darosi akivaizdu, kad rūpinimasis mūsų mikrobais yra kertinis akmuo norint išvengti daugumos ligų. Ar tai būtų maistas, gyvenimo būdo įpročiai, ar tikslinės medicinos intervencijos, sveikos mikrobiotos palaikymas atveria daug žadantį kelią link sveikenės būsenos bei senėjimo ir net efektyvesnių vėžio gydymo galimybių.

Milda Sakalauskaitė
Helsinkio universiteto doktorantė